-
1 laudatus
1. laudātus, a, umpart. pf. к laudo2. adj.похвальный, достойный похвалы, отличный (caseus PM; vir, artes C); прекрасный ( laudatissima virgo O)
См. также в других словарях:
TYRO — I. TYRO aliis Tiro, Graece νέος ςτρατιώτης, πρωτόπειρος, novus miles, an a τείρομαι, etiam de Adolescentibu, ad forensia studia se praeparantibus, apud Plinium et Quintilianum reperitur Instit. Orat. l. 12. c. 6. Erat autem apud Romanos Tyrocinii … Hofmann J. Lexicon universale